- kevelas
- kẽvelas sm. (3b) 1. K.Būg, J.Jabl žr. kevalas 1: Nieko riešutų nėr – vien tik kevelaĩ Vžns. Nulupk kiaušiniui kẽvelą Ds. Šitas ąsotis kaip kevelas – tuoj suduš Nmn. 2. SD148 žr. kevalas 3. 3. kas niekam tikęs, nejautrus: Tas tavo Jonas tikras kevelas Krok.
Dictionary of the Lithuanian Language.
